poprikolu

Rytoj vėl bus pirmoji mano rugsėjo pirmoji.
Tik kitokia, nei prieš aštuoniolika metų. Pirmoji, kai niekur nebesimokysiu. Mokyklą pabaigiau, bakalaurą pabaigiau, magistrą irgi… Net melancholija užpuolė - maža to, kad visur jau pradėjo kvepėti rudeniu, tai dar ir jaunyste vis mažiau kvepia… :)

Ta proga susiradau “inspiring” puslapį su viena mintim, kuri mane iš tikro užkabino:

It doesn't matter for how long the room has been dark;
For a day, or a week, or a year, or for ten thousand years.
The moment you bring in a candle; darkness vanishes like it was never there.
<...> Create the Light of your Life.

Jau kaip nepakenčiu žmonių, kurie neturi savo minčių ir prisidengia protingomis, bet svetimomis…:))
Bet šiandien mano mintys liudnokos, o tokių atvėju gera turėti kitokia nuomonę for a change.

Kelios nuotraukos iš savaitgalio:

Po vakarėlio sodyboje:


Trumpa bet linksma fotosesija su šienu. Stabtelėjom apžiūrėti įdomaus
apleisto pastato, kuris, anot vietinės močiūtės, priklauso Sondeckiui.
Ta proga ir pasiritinėjom:)



Labanakt:*

Nežinau, kaip kiti, 

bet aš nusprendžiau

kelti lietuviškas muzikos tradicijas

savo rankomis. 

Išgirdusi apie B2G festo idėją labai apsidžiaugiau, kad pagaliau ir Lietuvoj siekiama surengti kokybišką open air'ą. Buvau dar kiek apspangus nuo Heinekeno, o gal šiaip labai myliu muziką, taigi, užsirašiau savanore (juk siekiu būt socialiai atsakingu žmogum + papildomų 100 Lt pramogom šią vasarą jau kažkaip… gaila:D). Vakar sužinojau, kad busiu maskviečių roko bando gidė. Super. Galėsiu jiems papasakoti, kaip LABAI aš mėgstu rusišką rokelį.

Yaaauuuzzzza

Šnekant apie renginius Lietuvoj… įdedu nuotrauką iš 2005 m. Jūros šventės KLP. Situacijos aprašymas: Tylus sekmadienio rytas po triukšmingo šeštadienio vakaro:))))

Idomus:

Da idomesnis:

Idomiausias:D

Rytinio pasivaikščiojimo po Vilniaus sienamiestį išvada: beviltiškai senstu ir nebesuprantu tokių DEEP minčių:)))

Dabar jau tikrai galiu pasakyti - as nugalejau, as isgyvenau!!! Darbas zmogu puosia, bet nuo per daug darbo is zmogaus belieka papuosalas…

Skaitau blogą knygą…tiksliau ji nebloga, netgi gera knyga. Tiesiog pravdaktorius taip savikritiškai nusprendė pavadinti savo kūrinį.  

Labai juokinga anotacija: “jaunos kartos intelektualo Kristupo Saboliaus…” Nežinau, kas sukurpė šiuos žodžius, bet jie man kvepia senu močiutės paltu ir niekaip neatspindi knygos stailo.

O knygos stailas labai pravdaktoriškas - daug “jaunos kartos intelektualių” minčių, taip pat ir apie žodžio ***ys naudojimą lietuvių kalboje… O labiausiai priot iliustracijos, jos man primena Ekzuperi dramblį, kurį savalgė gyvatė   

………….this is the beatles………….

i wanna  be YOKO ONO. Kolkas esu tik YOKO INA… bet turbut  viskas dar priesaky.. taip, cia ir man gali buti pritaikyta

noriu i amsterdama… noriu i maskva… i niujorka dar labai noriu. noriu kur nors ir visur is karto, noriu istrukt is darbo, is universiteto, is namu.

AS PAVARGAU. noriu karstos arbatos, silto odealiuko ir idomios knygos pries nosi. nesu stipri -jauna - energinga - perspektyvi mergina ir nezinau, ar noriu tokia buti. 

turiu visai idomu gyvenima, itraukianciu pomegiu, draugu, mylima zmogu ir svarbiausia - visada zinau, kad pinigu galima uzsidirbti ir neuzsidirbant skrandzio opos as a side effect. jeigu gyvenimas cia mane suvalgys, galesiu isskristi i Kambodza ir papludimy po palme pamerkt kojas i vandeni…

atrodo, apsisprendziau - pasidedu darba i sali ir ciuoziu namo. pas arbata, odealiuka ir knyga…

PS. eziukai sneka, tik reikia labai labai…